cropped-dantys2.jpg

Jei dantų skausmas užklupo netikėtai

Apklausos byloja, jog pas gydytoją odontologą reguliariai lankosi ir dantis tikrinasi profilaktiškai tik apie 20 proc. gyventojų, per 80 proc. eina tik tuomet, kai suskausta dantį ir daugiau nei 90 proc. teigia, jog bijo dantų skausmo ir būtent todėl dantų gydymas yra nemaloni procedūra, kurios, jei tik būtų įmanoma, visiškai atsisakytų.

Nors geri dantys dažniausiai paveldimi, net ir nelabai tvirtus juos galima išsaugoti sveikus iki senatvės – jų neskaudės jei nuo pat mažų dienų dantys bus teisingai prižiūrimi laikantis burnos higienos ir reguliariai lankantis pas gydytoją odontologą.

Dantų skausmas gali varginti bet kokio amžiaus žmones – tai bene nemaloniausias žmogaus jutimas rodantis, jog burnoje vyksta negeri procesai, galintys būti tiek netinkamos burnos higienos, apsileidimo, tiek ir netinkamo gydymo pasekmė. Tačiau reikėtų žinoti, jog paprastai skauda ne kietąjį danties audinį – skausmas jaučiamas dėl danties viduje esančioje pulpoje, nervų kraujagyslių pluošte atsiradusio uždegimo. Skausmas įspėja, jog kažkur yra uždegimas, kurio metu kinta medžiagų apykaita, išsiskiria tam tikros medžiagos, dirginančios nervų galūnes ir sukeldamos skausmą.

Dantų skausmas gali varginti, kai:
yra nesveikų dantų,
sergant periodonto bei kitomis burnos ertmės ligomis,
kur nors formuojasi pūlinys,
prasideda ar paūmėja burnos gleivinės, seilių liaukų ligos.

Taip pat gali pradėti skaudėti ir gydytą dantį, pavyzdžiui, po plomba, prasidėjus uždegiminiams procesams ar dančiui dygstant. Peršalus gali paūmėti seniai gydytų dantų skausmas.

Kaip ten bebūtų, reikėtų nepamiršti, jog skausmo malšinimas nėra pačios ligos gydymas ir geriant vien tik nuskausminamuosius vaistus, dantis savaime neužgis. Nors skausmą nugalėti labai svarbu, reikia prisiminti, kad ligos, o taip pat ir skausmo priežastį gali pašalinti tik gydytojas odontologas.

Kadangi dantų skausmas paprastai užklumpa netikėtai, skausmą malšinamuosius vaistus reikėtų turėti namų vaistinėlėje – būtent dėl šios priežasties bene kiekvienoje namų vaistinėlėje yra nuskausminamųjų tam atvejui, jei suskaustų dantį. Tuo tarpu gydytojai pataria vos tik suskaudus dančiui kreiptis į juos pagalbos. Tiesa, nestiprų danties skausmą kartais padeda numalšinti vaistažolių arbatos, šilti spirito kompresai bei kitokios liaudiškos priemonės. Tačiau norintiems išvengti skausmo, dantis reikėtų profilaktiškai tikrintis dukart per metus. Juk sveikų dantų niekada neskauda. Tuo tarpu nesikreipiant pagalbos, skausmas trukdo dirbti, sunku susikaupti, o naktį miegoti, nes skausmas būna labai koncentruotas, varginantis ir stiprus.

Dantų skausmo galima išvengti, jeigu:
laiku kreipiamasi į gydytoją odontologą,
dantys prižiūrimi profilaktiškai,
laikomasi burnos higienos.

Jeigu dantį pradeda skaudėti iš vakaro arba naktį, kai gydytojo pagalbos galima sulaukti tik ryte, skausmo kentėti nereikia – geriausia išgerti skausmą malšinamųjų vaistų, kurie padeda išmiegoti naktį. Jautresniems žmonėms geriau vartoti valgio metu, o ne pavalgius. Tačiau geriausia pasirinkti greitai veikiantį ir saugų medikamentą, kuris nedirgina skrandžio, turi stiprų analgetinį poveikį ir kurio gerti pakanka tik vienos tabletės per parą.

cropped-dantys2.jpg

Gražūs dantys, ne tik puošia, bet ir didina pasitikėjimą savimi

Kai dantys… krenta į akis
Priimta, kad gražūs dantys – tai pirmiausia sveiki dantys. Tiek matomi, tiek išoriškai nepastebimi dantų defektai sudaro nemalonų estetinį įspūdį. Palyginti nauja odontologijos sritis – estetinė, arba kosmetinė, odontologija (gr. kosmetike – puošimo menas, priemonės ir būdai žmogaus išvaizdai gerinti) – sudaro sąlygas šypsotis apie tai nesusimąstant. Estetinės odontologijos galimybės labai didelės – nuo pavienių dantų papuošimo įvairių formų ir spalvų „deimantukais“ iki dantų grupės atnaujinimo.

Jei pakito dantų spalva
Dantų spalva gali kisti dėl išorinių ir vidinių priežasčių. Dėl vidinių priežasčių (t.y. dėl bendros organizmo būklės) atsirandantys pokyčiai būna susiję su dantų užuomazgų jų formavimosi laikotarpiu pažeidimu arba kai kurių vaistų (pvz., tetraciklino) vartojimu. Dėmėti dantys gali būti dėl per didelio fluoro kiekio vandenyje ar preparatų su fluoru vartojimo. Išorinės dantų spalvos kitimo priežastys – kasdieninės burnos ir dantų higienos taisyklių nesilaikymas, rūkymas, gausus kavos ir stiprios arbatos, preparatų, turinčių dažiklių, vartojimas.
Šiuo metu yra saugių metodų dantims balinti. Gydytojas odontologas geriausiai patars, koks tinkamiausias konkrečiu atveju.

Kosmetinis (estetinis) plombavimas
Estetinio plombavimo būdu galima restauruoti ėduonies pažeistus dantis, pakeisti senas plombas bei koreguoti dantų formą, spalvą. Kai defektai nedideli, galima koreguoti ir dantų išsidėstymą žandikaulyje.
Jeigu dantis anksčiau jau gydytas ir plombuotas, būtina atlikti danties rentgenogramą, įvertinti danties ir aplink esančių audinių būklę bei gydymo ir plombavimo kokybę. Plombavimas – tai ne tik danties gydymas, bet ir prarastos funkcijos bei išvaizdos grąžinimas.
Plombuojant naudojamos medžiagos, kurios puikiai sukimba su danties audiniais. Jos parenkamos pagal danties spalvą ir yra ilgalaikės. Šiuo metu naudojamos kompozicinės plombos („helio plombos“). Jos sudarytos iš šviesoje kietėjančio polimero ir specialių stiklo komponentų.

Jei reikia protezuoti
Medicininės estetinio plombavimo indikacijos – nedideli danties vainiko defektai. Kai defektai didesni, tikslingiau restauruoti protezuojant.

Protezavimui gali būti pasirenkamos įvairios medžiagos. Viena naujausių metodikų – bemetalė keramika (visas protezas bei įklotas gali būti iš porceliano su stiklo užpildu (presuojant pagamintas vainikėlis) arba tik iš porceliano (frezuojant pagamintas vainikėlis); jos pagrindas – aliuminio oksidas arba cirkonio oksidas.
Dantims tenka didelis nuolatinis mechaninis krūvis. Šiuolaikinių keramikos masių, naudojamų dantų protezams gaminti, mechaninės savybės yra geros ir labai geros.Kas geriau?
Lyginamoji šiuolaikinių plombavimo medžiagų ir keramikos masių analizė „kalba“ apie keramikos medžiagų, taigi ir protezavimo, pranašumą. Pačių geriausių plombų nusidėvėjimas, įrodyta tyrimais, yra maždaug du kartus greitesnis nei natūralaus danties. O porceliano protezai dėvisi taip pat, kaip ir dantų emalis, arba lėčiau. Jeigu plombuojant atkuriamas didelis danties paviršius, nepriekaištingo ir ilgalaikio jo tarnavimo tikėtis negalima. Kitaip dėvisi porceliano gaminių paviršius. Jie spalvą bei spindesį išlaiko dešimtmetį ir ilgiau (kaip ir porcelianiniai pietų serviso indai nesikeičia dešimtmečius; tuo tarpu plastmasiniai tarnauja ribotą laiką).
Estetinis plombavimas – labiau sveikų danties audinių tausojamasis metodas. Protezuojant paprastai dantis depulpuojamas, tuo tarpu plombuojant paprastai nervas išsaugomas.
Gydytojas odontologas, įvertinęs dantų būklę ir kitas aplinkybes, patars, kokią metodiką taikyti. Neretai didelės danties dalies atkūrimas plombuojant, ypač jei likusi tik šaknis, nėra tinkamas sprendimas.

Ar reikia „ką nors“ daryti?
Siekiant „tobulinti šypseną“, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Patarimai iš šalies, ypač kai jie kvalifikuoti, – labai vertingi. Bet pirmiausia pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jį tenkina esama išvaizda. Rekomenduojama emocinė ir objektyvi savianalizė.
Emocinis vertinimas pagrįstas savianalize bei psichologinio komforto kriterijais.

Atsakykite sau:
• Ar dažnai pagalvojate, kad kiti žmonės atkreipia dėmesį į jūsų šypseną?
• Ar fotografijose jūs šypsotės?
• Ar manote, kad jūsų dantų, ypač priekinių, būklę reikėtų gerinti? Kodėl?
• Ar šypsantis jums reikia užsidengti burną?
• Ar netenka su pavydu žiūrėti į besišypsančius žmones?
• Ar jaustumėtės geriau, jei turėtumėte patrauklesnius dantis?

Objektyvus vertinimas. Žvelgdami į veidrodį, atsakykite:
• Ar jūsų dantų spalva „nekrenta į akis“, t.y. ar jūsų dantys balti (gal gelsvi, pageltę, patamsėję ar dėmėti)?
• Ar yra didelių tarpų tarp dantų?
• Ar trūksta danties (-ų)?
• Ar dantys tvarkingai išsidėstę (nėra susigrūdę ar atsikišę)?
• Ar šypsantis lūpos simetriškai atidengia dantenas?
• Ar yra dantų, kurie atrodo per dideli arba per maži, per platūs arba per siauri, per trumpi ar per ilgi?
• Ar linija tarp centrinių dantų sutampa su veido vidurio linija?
• Ar kandamasis dantų kraštas yra lygus?
• Ar šypsantis matyti platus dantenų ruožas (didesnis nei 2 mm)?
• Ar dantenų linija yra simetriška?
• Ar šypsantis matyti patamsėjusios, „rėkiančios“ plombos ar vainikėliai?

Bent vienas jus netenkinantis atsakymas yra tarsi patarėjas, raginantis kreiptis į odontologą.

Kaip šypseną vertina profesionalai?

Gydytojas odontologas, rekomenduodamas estetinio dantų koregavimo metodus, pirmiausia įvertins:
• kokia asmens veido forma, dantų forma ir spalva, koks dantų išsidėstymas žandikaulyje (ar dantys susigrūdę, ar, priešingai, tarp jų yra didoki tarpai),
• koks dantų aukštis, plotis, santykis su kitais dantimis,
• ar dantys simetriški centrinės veido linijos atžvilgiu,
• koks dantų ir dantenų santykis (šypsantis turėtų matytis ne daugiau kaip 2 mm dantenų),
• kokia plombų, vainikėlių kokybė ir patvarumas,
• asmens amžių, lytį, profesiją bei motyvus koreguoti dantų išvaizdą.

Gražūs dantys, maloni šypsena ne tik puošia, bet ir didina pasitikėjimą savimi. Todėl valandas, praleistas odontologijos kabinete, pagrįstai galima vadinti geresnės savijautos bei grožio procedūromis. Jų veiksmingumas išties ilgalaikis!

Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ
Konsultavo Odontologijos klinikos „Dentvalda“ gydytoja odontologė Nomeda LABANAUSKIENĖ

cropped-dantys2.jpg

Dantų priežiūra – higiena

Sveika burnos ertmė užtikrina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir apsaugo mus nuo daugelio ligų. Statistika teigia, jog tarp Lietuvos gyventojų labiausiai paplitusios dantų ir burnos ligos, jomis serga net 98 proc. visų mūsų šalies gyventojų.

Burnos higiena – visą gyvenimą

Burnos higienos mokymas turi tęstis visą gyvenimą – vos išdygus pirmajam dantukui iki gilios senatvės. Labai svarbu vaikus nuo pat mažų dienų mokyti tinkamos asmens burnos ertmės higienos įpročių bei įgūdžių, o tam didelę įtaką turi tėvai, tinkamas jų pavyzdys.

Higienistė pasakoja, kad jai tenka lankytis vaikų darželiuose, kur paprašius vaikų atsinešti dantų šepetėlį neretai išgirsta, jog šepetėlio neturi ne tik vaikutis, bet ir jo tėveliai. O juk bloga burnos higiena yra ėduonies, periodonto, taip pat virškinimo sistemos bei kraujotakos ligų rizikos veiksnys.

Esant nepakankamai burnos ertmės higienai, per dieną danties paviršius pasidengia seilėmis, mikroorganizmais, atsilupusiomis burnos gleivinės paviršiaus ląstelėmis, maisto likučiais. Visa tai sudaro danties minkštąjį apnašą. Nevalant ar neatidžiai nuvalius dantis, apnašas kaupiasi tarpdančiuose, dantų vagelėse, ties dantų kraštu. Dėl ilgalaikio dantų minkštojo apnašo poveikio atsiranda blogas burnos kvapas, neestetiškai atrodo dantys, dantenos, vystosi dantų ėduonies ir apydančio audinių ligos

Medikė pastebėjo, jog tarp mokyklinio amžiaus jaunuolių padėtis šiek tiek geresnė, nes paauglystėje dauguma jų ypač susirūpina savo išvaizda. „Dantys atlieka ne tik kramtymo, bet ir estetinę funkciją – mes kalbame, šypsomės. Paauglystėje, kai organizme vyksta hormonų kaita, dantys tampa neatsparesni kariesui, tad didesnis dėmesys burnos higienai yra tiesiog būtinas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kitais gyvenimo tarpsniais galime nesirūpinti burnos ertmės higiena“, – sako specialistė.
Anot burnos higienistės, ypatingą dėmesį burnos higienai turi skirti nėščios moterys. Užsimezgus naujai gyvybei, vyksta hormonų pokyčiai, todėl moters organizmui reikia daugiau mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Šiuo laikotarpiu ypač svarbi subalansuota mityba, todėl būtina apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas šeimos gydytoją, odontologą bei burnos higienistą. Burnos ertmės higienos priežiūra ne ką mažiau svarbi vyresnio amžiaus žmonėms. Vieno kito dantuko trūkumas vaikams – natūralu, nes išdygsta naujas, o suaugusieji, pametę keletą dantų dėl karieso, dažnai pradeda švepluoti, netaisyklingai taria garsus.

Geriausias patarėjas – specialistas

Burnos higienistė pastebėjo, jog pacientai, apsilankę jos kabinete, dažniausiai skundžiasi dantų jautrumu, dantenų kraujavimu bei jų paburkimu. Šios problemos, anot medikės, atsiranda esant netinkamai burnos ertmės higienai. „Ne tik vaikai, bet ir dažnas suaugusysis nežino, kaip taisyklingai valomi dantys, – pasakoja medikė. – Apsilankę pas burnos higienos specialistą, pacientai išmoksta asmeninės burnos higienos: kaip ir kokiais judesiais valyti dantis, kokias burnos higienos priemones pasirinkti, kaip išsirinkti tinkamą dantų šepetėlį ir dantų pastą. Tinkamai patarti įmanoma tik išklausius paciento nusiskundimus, nustačius jo dantų būklę. Dažniausiai rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį, tačiau rūkantiems žmonėms ant dantų atsiranda rudos pigmentinės dėmės, todėl reiktų pasirinkti kietesnį dantų šepetėlį. Dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius, žinoma, jeigu jis reguliariai naudojamas. Ar jau laikas keisti senąjį dantų šepetėlį nauju, galima nustatyti pagal šerelių kokybę – deformuoti šereliai neįlenda į tarpdančius, todėl palieka juose maisto likučių. Kad nepasiklystumėte dieliame dantų pastos asortimentimente, besilankydami burnos higienos kabinete pasiteiraukite, kokia dantų pasta jums būtų tinkamiausia. Galbūt jums reikia įsigyti gydomąją dantų pastą su vaistažolėmis, kuri mažina dantenų uždegimą, paraudimą bei kraujavimą. Pasibaigus dantų pastai neskubėkite pirkti vėl tokios pat, nes taip, kaip skalbiniai „pripranta“ prie vienų skalbimo miltelių, taip ir jūsų dantims ta pati pasta jau bus nebe tokia veiksminga kaip anksčiau. Jeigu norite truputį pabalinti dantis, pirkite balinamąją dantų pastą, tačiau nuolat ja valytis dantis nepatartina. Jeigu rytą dantis valėte balinamąja dantų pasta, tai vakare rinkitės profilaktinę. Balinamąją dantų pastą galima naudoti tik tuomet, jeigu jūsų dantys sveiki, o dantenos nėra jautrios. Naudodami balinamąją dantų pastą nesitikėkite stebuklo. Jeigu norite akivaizdaus rezultato, pasidomėkite dantų balinimo procedūromis.“

Anot medikės, prekyboje gana didelis gydomųjų skysčių, skirtų burnos ertmei skalauti, pasirinkimas. Jie ypač veiksmingi po dantų akmenų pašalinimo procedūros. Naudojant gydomąjį skystį aprimsta dantenos, sumažėja uždegimas.

Tarpdančių šepetėliai rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač juos patogu naudoti po dantų protezavimo procedūros bei esant dideliems tarpams tarp dantų. Vaikams tarpdančių šepetėliai tikrai nėra reikalingi, o tarpdančių siūlai rekomenduojami nuo 10 metų, kadangi vaikų dantenos yra ypač jautrios.

Kodėl nemalonus burnos ertmės kvapas rytą

„Dažniausia blogo rytinio burnos ertmės kvapo priežastis – nepakankama burnos higiena. Jeigu blogas kvapas trumpalaikis, – nieko baisaus, – teigia medikė. – Burnoje esantys mikroorganizmai dauginasi ir naktį. Tačiau jeigu jis išlieka rytą išsivalius dantis, reikėtų rimtai susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į burnos higienistą, kad pašalintų susidariusias apnašas nuo dantų (vadinamuosius dantų akmenis), kurios sukelia ne tik nemalonų burnos ertmės kvapą, bet ir dantenų uždegimą. Apnašose taip pat vyksta mokroorganizmų apykaitos procesai, dantenų uždegimas didėja, jos kraujuoja, paburksta. Kadangi mikroorganizmai išskiria toksinus, uždegimas dar labiau didėja. Ilgainiui akmenys pradeda kauptis po dantenomis ir giliau, kol galiausiai pažeidžia kaulą. Dantys pasidaro paslankūs, išsivysto periodontitas (vadinamoji parodontozė).“

Pirmasis periodontito gydymo etapas – apnašų šalinimas ultragarsu ir specialiais instrumentais. Jei dantų akmenų labai daug, visų pašalinti iš karto neįmanoma. Tai atliekama per kelis seansus. Nuvalius akmenis, dantys poliruojami abrazyvine pasta ir besisukančiomis guminėmis galvutėmis ar šepetėliais. Profesionalios higienos atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, akmenų kaupimosi intensyvumo. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, profesionalioji burnos ertmės higiena atliekama 1-4 kartus per metus. Dantų akmenų nuo vieno danties pašalinimas suaugusiems kainuoja 3,50 Lito, o vaikams iki 18 metų burnos higienos procedūros atliekamos nemokamai. Jeigu blogas burnos ertmės kvapas išlieka išgydžius periodontitą, specialistė pataria būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad ištirtų virškinimo sistemą.

Svarbiausia – tinkamai valyti dantis

Asmens burnos higiena – kasdienė burnos ertmės priežiūra, kurią atlieka kiekvienas žmogus. „Svarbiausia tinkamai valytis dantis, – sako burnos ertmės higienistė, – todėl kruopščiai valykite dantis rytais. Dieną po valgio burną paskalaukite vandeniu ar specialiu burnos ertmei skalauti skirtu gydomuoju skysčiu, o jeigu to padaryti negalite, pakramtykite becukrę kramtomąją gumą. Ji skatina seilių išsiskyrimą, o šios valo burnos ertmę. Visiems pacientams, ypač vaikams akcentuoju, jog kramtomoji guma negali atstoti dantų šepetėlio ir pastos. Tai tik pagalbinė burnos higienos priežiūros priemonė. Burnos ertmei atgaivinti tinka becukriai „Orbit“, „Dirol“ ledinukai. Ypač gerai išsivalyti dantis reikia vakare prieš einant miegoti, kadangi naktį seilių išsiskiria daug mažiau nei dieną, vadinasi, burnos ertmė savaime blogiau apsiplauna, o mikrobų aktyvumas nakties metu būna aktyvesnis nei dieną. Tarpdančių siūlu arba tarpdančių šepetėliu išsivalykite tarpdančius. Baigdami dantų valymo procedūrą, burnos ertmę praskalaukite specialiu skysčiu arba savo pačių pasiruoštu ramunėlių, medetkų ar ąžuolo žievės nuoviru.“